Švedija – vikipedija v gashi halil bytyqi

Švedija ( šved. Sverige), oficialiai – Švedijos karalystė ( šved. Konungariket Sverige) – valstybė Skandinavijos pusiasalyje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija rytuose ir Norvegija vakaruose, o pietuose Eresundo tiltu jungiasi su Danija.

Švedijos plotas – 450,295 km² (trečia Europos Sajungoje). Čia gyvena apie 9,6 milijonų gyventojų [1]. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis – 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės [2]. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų [3]. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias – Malmė.

Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentą bei aukštai išvystytą ekonomiką. Ji užima pirmą vietą pasaulyje pagal demokratinį indeksą [4] bei septintą pagal žmogaus socialinės raidos indeksą [5]. Nuo 1995 m. sausio 1 d. Švedija yra Europos Sąjungos bei TEBIPO narė.

Švedijos valstybė susikūrė viduramžiais. XVII a. ji išplėtė savo teritorijas ir tapo viena iš didžiųjų pasaulio valstybių. Didžvalstybės laikotarpis ( šved. Stormaktstiden) tęsėsi nuo 1611 m. iki 1721 m. Vėliau karuose su Rusija Švedija prarado savo Baltijos valdas ( 1721 m.) ir Suomiją ( 1809 m.) Po Napoleono karų, kuriuose dalyvavo ir Švedija, 1814 m. ji prisijungė iš Danijos atimtą Norvegiją. 1905 m. Norvegija išsireikalavo nepriklausomybę. Nuo to laiko Švedija nebedalyvauja karuose ir laikosi neutralumo politikos [6].

Dėl Golfo srovės poveikio Švedijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Pietinėje ir vidutinėje šalies dalyje didelę įtaką klimatui turi vandenynas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo –14 iki 0 laipsnių priklausomai nuo regiono. Atitinkamai liepos mėnesį nuo 10 iki 17 laipsnių. Kritulių kalnuose būna iki 2000 mm, lygumose iki 800 mm. Sniego danga šaltuoju periodu šiaurinėje dalyje vietomis išsilaiko iki 7 mėnesių.

Pietinėje dalyje labiausiai išvystytas žemės ūkis. Miškai, kurie dengia pusę šalies teritorijos, auga daugiausiai centrinėje ir šiaurinėje dalyje. Daugiausiai Švedijos gyventojų gyvena šalies viduryje ir pietuose. Didžiausi Švedijos ežerai: Venernas, Veternas, Melarenas, Jelmarenas ir Sturšenas. Elandas ir Gotlandas dvi didžiausios Švedijos salos.

Didelį poveikį Švedijos reljefui padarė ledynai. Slinkdami, jie ardė kalnų viršūnes, todėl Švedijos kalnams būdingi fjeldai bei lėkšti slėniai. Ledynas nugremžė minkštesnes uolienas, kurias įšalusias nuvilko tolyn. Ištirpus ledynui, susidarė painus povandeninių uolienų tinklas. Kai kurios jų iškilo į paviršių ir suformavo uolienines salas – šcherus. Ant šio tipo salų išsidėstęs Stokholmo miestas. Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekstą ]

2009 m. duomenimis, Švedijoje gyvena 9 269 986 žmonės. [8] Gyventojų tankumas yra tik 20,6 žm/km² ir jis yra gerokai didesnis šalies pietuose negu šiaurėje. Maždaug 85 % populiacijos gyvena miestų teritorijose. [7] Didžiausi miestai yra Stokholmas (814 418), Geteborgas (501 452) ir Malmė (286 535).

2007 m. duomenimis, 13,4 % visos Švedijos populiacijos (1,23 milijono žmonių) yra gimę už šalies ribų. [9] Imigracija smarkiai išaugo po antrojo pasaulinio karo ir pakeitė iki tol vyravusią emigraciją. 2008 m. į Švediją imigravo rekordiškai daug – 101 171 žmonių. [10] 2008 m. duomenimis, daugiausia imigrantų pagal gimimo šalį yra iš Suomijos (175 113), Irako (109 446), buvusios Jugoslavijos (72 285), Lenkijos (63 822), Irano (57 663), Bosnijos ir Hercegovinos (55 960), Danijos (46 167) bei Norvegijos (44 310). Lietuvių Švedijoje yra 4 537. [11] Per pastarąjį dešimtmetį daugiausiai žmonių imigravo iš Irako, Lenkijos, Tailando, Somalio ir Kinijos. [12] Kalbos [ redaguoti | redaguoti vikitekstą ]

Švedijoje valstybinė kalba yra švedų kalba, labai panaši į danų ir norvegų kalbas, bet skiriasi tarimu ir rašyba. Norvegai gali suprasti švedų kalbą be didesnių pastangų, o danams tai yra šiek tiek sunkiau. Didžiausia lingvistinė mažuma yra suomiškai kalbantys žmonės, kurie sudaro maždaug 3 % visos populiacijos. Ši kalba, kartu su dar keliomis (samių, jidiš, romų), turi regioninės kalbos statusą. Švedų kalba valstybine tapo 2009 m. liepos 1 d., kai buvo priimtas naujas kalbos įstatymas. Anksčiau šalyje buvo mėginimų įstatymais nustatyti oficialią kalbą, tačiau anksčiau, 2005 m., parlamente įstatymas buvo atmestas.

2016 m. pabaigoje 61,2 % populiacijos priklausė Švedijos liuteronų bažnyčiai, bet šis skaičius mažėja maždaug 1 % per metus ir tik 2-4 % lanko pamaldas reguliariai [14]. Didelis neaktyvių bažnyčios narių procentas yra dėl to, kad iki 1996 m. vaikas vos tik gimęs tapdavo bažnyčios nariu, jei bent vienas iš jo tėvų buvo narys. Nuo 1996 m. tik pakrikštyti vaikai tampa bažnyčios nariais. Pasak 2010 m. apklausos, 18 % Švedijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 45 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 34 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis, Švedija yra trečia mažiausiai į Dievą tikinti valstybė Europos Sąjungoje. [15] Zuckermano tyrimas atskleidė, kad 46-85 % šalies populiacijos yra agnostikai arba ateistai ir pagal šį rodiklį Švedija yra viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje. [16] Per pastaruosius 50 metų tikinčių žmonių skaičius nukrito maždaug 33 %. [16] Apie 250 000 gyventojų priklauso įvairoms Laisvųjų krikščionių bažnyčioms, kur bažnyčios lankomumas yra daug didesnis. Be to, dėl imigracijos Švedijoje dar yra maždaug 100 000 stačiatikių, 92 000 Romos katalikų ir pusė milijono musulmonų, daugiausiai sunitų. Tiesa, daugelis Švedijos musulmonų iš tikro taip pat nėra religingi. [17] Kultūra [ redaguoti | redaguoti vikitekstą ]